Krepšelis
Sportas Ne Man
🥵🥵🥵
Ar žinot tą jausmą, kai žiūrinėji internete gražesnį telefoną, rūbą, namą, automobilį? Ir tau tįsta seilė kaip tu jo nori - taip nutiko ir man. Aš, jauna dviejų vaikučių mama, naktimis suguldydama visus miegoti, tyliai varvindavau seilę į gražių moterų figūras, pasikeitimus ir sėkmingas svorio metimo istorijas. Stebėdavau story grupines treniruotes, kurias vedė trenerė Almina, o mintyse garsiai svarstydavau „Na ne, taip - neįmanoma! O Dieve kaip galima per 6 mėnesius taip?! Aš taip negalėčiau, sportas ne Man! Kaip jai taip pavyko???“ Ir panašiai...
🙈🙈🙈
Tai tęsėsi metus po antrojo vaiko gimimo. Atsikėlus ryte po visų pamatytų nuotraukų ir istorijų, kai veidrodyje vaizdas nedžiugino, raminau save, kad „aš juk ką tik po gimdymo“ ir taip atrodo visos. Bet po gimdymo jau buvo praėję metai su puse, o aš save vis raminau ir maniau, kad juk dar ne viskas taip blogai, kad yra ir blogiau atrodančių.
😒😒😒
Atėjo vasara, o juk vasarą visos rodome savo gražumus, privalumus, sukneles ir maudymosi kostiumėlius, o aš, ateidama į parduotuvę nusipirkti rūbų, išvažiuodavau su ašaromis, nes man, 26 metų merginai siūlydavo „bobiškus“ XXL dydžio rūbus, o apie tai kas patikdavo man, pardavėjos sakydavo tiesiai šviesiai: „šio modelio didelių dydžių nebūna“- jūs neįsivaizduojat kaip per širdį visada ėjo šie žodžiai.
😭😭😭
Turiu mylintį vyrą ir du vaikus. Viskas asmeniniame gyvenime gerai, mane mylėjo ir palaikė mano idėjas, todėl užsirašiau konsultacijai pas chirurgą, kad nupjautų, nusiurbtų ir padarytų taip, kaip buvo prieš gimdymus, bet net atėjus konsultacijai gydytoja PATARĖ, norint gražaus rezultato, PRIVALAU NUMESTI VIRŠSVORĮ.
😳😳😳⠀
Grįžau namo. Atsimenu, kad užsidarius vonioje ilgai verkiau ir negalėjau nieko vyrui paaiškinti kas vyksta, bet pažadėjau SAU, kad pabandysiu parašyti Alminai ir prašyti pagalbos.
🤩🤩🤩
Labiausiai iš visų ji man įsiminė. Labai retas vardas – Almina. Įsiminiau ir video - labai miela ir iš balso gerietė, parašiau jai asmeniškai, dėl konsultacijos susitarėme laiką, pasimatėme sporto klube. Dabar galiu pasakyt, kad savo pačios kailiu patyriau nuostabiausią pasikeitimą mano gyvenime! Sportas tapo mano gyvenimo dalimi ir psichologu. 1 valandą aš skiriu SAU, savo tobulinimui ir stiprinimui, proto poilsiui, o su dviem vaikais namuose patikėkit, nėra nieko geriau. 😎😎😎 Praėjus trims mėnesiams su sportu ir subalansuota mityba aš pradėjau naują gyvenimą su mažesniais drabužių dydžiais, su komplimentais iš aplinkinių ir draugų. Daug kas žiūrėjo skeptiškai, jog tai laikina, kol yra įkvėpimo, darai, bet ateina ir lūžiai, kada atrodo viskas - nebegali, viskas - pasiduodi, tada reikia dar labiau susiimti ir varyt dar labiau, o Almina visada atrasdavo reikiamus žodžius ir palaikymą.
💚💚💚
Jei ir tu esi ne savo kailyje ar emocinėje, fizinėje duobėje, niekada NEVĖLU PRADĖTI GYVENTI IŠ NAUJO, be streso, ašarų ir neturėjimo kuo apsirengti. 👊👊👊 Man pavyko numesti svorį, sustiprinti kūną, atsikratyti nugaros skausmų, BŪTI LAIMINGA SAVAM KŪNE, pakeisti mąstymą į sportą ir pamilti save! PAVYKS IR TAU JEI TIK DARYSI TAI DĖL SAVĘS! Atėjau visiškai žalia be sportinio kostiumo, maniau, kad papasakos ką reiks daryti, kada sportuot, ką valgyt, kaip buvo iki tol kituose sporto klubuose, jų abonementai dažniausiai rinkdavo dulkes ant lentynos. Papasakojau apie savo būseną, jog labai sunku psichologiškai, jaučiuosi išsekusi, pavargusi ir nebežinau ko griebtis. Alminos žodžius atsimenu iki šiol: „Viską pakeisim, reikia tik NORO IR DARBO.”
😍😍😍
„DARYSIU KĄ LIEPSI“ – atsakiau jai, bet galvoje sukosi mintis: „Sportavau ir žinau, kad tai sunkus darbas, kaip aš su vaikais spėsiu viską padaryti, kada atrasti laiko, kaip viskas vyks, akys lakstė po sporto salę, mintys sukosi ratu. Almina man ir sako: „Ar gali padaryt 2 pritūpimus?“ „Taip”- sakau. Darau - o ji mane visur pataiso jaučiu kaip kojos dreba, juokas ima. Padariau du pritūpimus ir galvoju: „Sportas ne man, aš negalėsiu taip taisyklingai daryti, man sunku.“
🥵🥵🥵
Paskelbė KARANTINĄ. Almina pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. Galvojau dabar viskas žlugo ir nieko nesigaus. Pirmas mėnuo prabėgo net nepastebėjau, sportavau 4 kartus per savaitę online, sunčiau Alminai viską kas neaišku, klausiau. Visada gavau atsakymus ir palaikymą, už ką jai esu dėkinga!
👊👊👊
Pati pradžia - visada sunki, keisti reikia visiškai viską: režimą, maistą, įpročius ir save pačią.
Taigi, taip jau nutiko, jog praeitą vasarą priaugau nemažai papildomų kilogramų (riebalų, žinoma, ne raumeninės masės). Mano kūnas atrodė tikrai prastai ir aš nebesijaučiau savimi. Norėjau iškart imtis kokių priemonių ir pakeisti viską kaip įmanoma greičiau, todėl nusprendžiau kreiptis pagalbos į sertifikuotą sporto trenerį šalyje, kurioje gyvenu - Vengrijoje. Norėjau, kad jis sudarytų mitybos ir sporto planą tinkantį man. Nepaklausęs jokios asmeninės informacijos apie mano valgymo įpročius, alergijas, gyvenimo būdą ar galų gale mano kūno proporcijas, po ilgo laukimo treneris galiausiai man atsiuntė patį absurdiškiausią sporto ir mitybos planą, kuriame 2-3 mėnesius turėjau daryti tik kardio pratimus, o šiek tiek vėliau būtų atsiuntęs ir pratimų su svoriais, kuriuos galėčiau atlikti savo sporto salėje. Man tai visiškai nepatiko, todėl mano vaikinas parekomendavo sporto trenerių grupę Lietuvoje. Aš neišdrįsau visko parašyti pati anglų kalba, todėl jis padėjo viską išversti. Galiausiai pradėjau sportuoti ir maitintis pagal naujai sudarytą planą. Buvo labai sunku. Pirmas 2 savaites atrodė, kad mirsiu iš bado, bet vis tikėjausi, kad vėliau bus geriau. Pradėti lankyti sporto klubą man buvo didelis žingsnis gyvenime. LABAI DIDELIS! Sportuoti salėje man visiškai nepatiko, nežinojau nei ką, nei kaip daryti ir vis svarsčiau kaip pabaigti viską daryti laiku nepraleidus 4 valandų sporto klube. Aš ne kartą verkiau, kai mano vaikinas stengėsi mokyti atlikti pratimus taisyklingai ir stūmė mane judėti į priekį. Ir štai aš dabar! Per 1 metus numečiau 12 kilogramų ir vėl pagaliau jaučiuosi savimi. Buvo įdėta labai daug darbo, bet viskas ko taip sunkiai pasiekiau buvo daugiau nei verta. Supratau, kad pati sau esu didžiausia motyvacija ir galiu padaryti kur kas daugiau, nei kada nors galėjau tikėtis iš savęs. Niekada daugiau nenorėčiau grįžti į pradinę poziciją, kurioje buvau praeitais metais. Dabar jaučiuosi puikiai tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Džiaugiuosi, kad sveika ir subalansuota mityba tapo mano gyvenimo dalimi ir įpročiu. Esu be galo dėkinga būdama šios grupės dalis ir žmonėms, kurie mane taip palaikė ir padėjo, nors realiame gyvenime net nesu jų mačiusi! Ačiū!
Turėjau 5 mėnesius laiko padaryti viską, ką galiu geriausiai iki pilvo plastikos operacijos. Žinoma, „apetitas” auga bevalgant ir į pasiektus rezultatus žiūriu taip: „galėjau tikrai geriau”. Nors pati suvokiu, jog pokytis nerealus.
Rašau dabar, po 5 mėnesių, gulėdama ant lovos susirietus, nes prieš kelias dienas man buvo atlikta operacija.
Tai viskas nuo pradžių!
Esu 2 vaikų mama, 7 ir 3 metų amžiaus padaužų. Po pirmagimės dukros buvo gana lengva atstatyti kūną į savo vietas tačiau, po sūnaus, susidūriau su daugybe iššūkių, prie kurių prisidėjo ir karantinas, ir visa kita pasiteisinimų lavina, o iš paskos, ir visi sveikatos sutrikimai: DUSIMAS, NEGALĖJIMAS ŽAISTI SU VAIKAIS, HORMONŲ SUTRIKIMAS, GAUSUS PRAKAITAVIMAS IR NEŽMONIŠKI PILVO SKAUSMAI.
Rugpjūtis! Draugė vargais negalais prikalbino mane į moterų stovyklą, kurią organizavo „Knots“ ir Almina. Tada, atsimenu, draugei sakau: „Ką aš ten darysiu, jūs visos smilgos, sportuojančios, aš nuo vieno pratimo padusiu.”. Na bet vis tiek išvykau ir AČIŪ DIEVUI, nes nuo tada mano gyvenimas pasikeitė!
Susipažinau su Almina, ji nuo pat pirmos susitikimo dienos, mane labai palaikė stovykloje (ir net nebuvo kalbos, kad aš pas ją sportuosiu, aš iš vis neplanavau dar pradėti sportuoti).
Vasara ėjo į pabaigą, o aš su kiekviena diena vis labiau ir labiau nebetilpau į savo drabužius, pirkau vis didesnius, laiptais lipti pasidarė dar sunkiau. Viskas! Galvoju: „Turiu keisti gyvenimo būdą, kitaip nieko nebus!”.
Tuo pat metu sugalvojau, kad man reikia pasidaryti pilvo plastikos operciją (pilvo raumenys buvo plyšę 7 centimetrus) bei pasikoreguoti krūtinę. Prie to pačio, ŽINOMA, ir riebaliukus nusiurbti būtų gerai, juk taip paprasta, daug geriau nei sportuoti.
Bet, matyt, smegenys dar veikė, nes supratau, kad pirmiausia reikia viską apmažinti ir sustiprinti su sportu ir mityba, o tada jau operacija!
Ir čia Almina buvo mano išsigelbėjimas. Man sportas patinka, net labai patinka, bet tik tada kai sportuoju su treneriu. Ką galiu pasakyti, pradžia buvo sunki, labai sunki fiziškai. Tačiau psichologiškai buvau stipri, nes turėjau didelį palaikymą iš Alminos! Įsivaizduokit sau patį fainiausią žmogų esantį šalia jūsų, toks žmogus yra Almina!
Per 5 mėnesius man pavyko padaryti labai daug: -13 centimetrų nuo juosmens, neliko „sparniukų” nugaroje, kurie mane kankino ir prieš vaikus! -8 kilogramai ir dar daug skaičių į minusą. Bet SVARBIAUSIA į PLIUSĄ sveikata, savijauta, pagaliau galiu žaisti su vaikais ir nepadusti, bėgioti, visi hormonai atsistatė į vietas ir nebeliko karščio bangų!
O dabar laukiu, kada praeis 3 mėnesiai po operacijos ir vėl galėsiu grįžti pas Alminą į treniruotes! Nes dabar jau reikia gerų persikiukų.
Pagrindinis patarimas!
Jeigu jūs galvojate, kad plastikos chirurgų pagalba pakeisite savo apimtis, tai jūs teisūs. Tačiau, tai bus trumpalaikis rezultatas.
Vienas svarbiausių darbų iki operacijos, tai paruošti savo kūną, sustiprėti, sumažinti apimtis kiek įmanoma daugiau, savo pačios darbu, pakeičiant savo mitybos ir fizinio aktyvumo sampratą galvoje.
Pamatysit, pačios jausitės geriau, didžiuositės savimi, kad visą šį kelią jau praėjote. Ir kaip gydytojas pasakė: „Nu maladiec, gerai padirbėjai, nebėra ką nusiurbinėti nuo nugaros, liko tik odos perteklių pašalinti ir susiūti raumenis!”. O juk mano pradinis planas buvo nusiurbti riebalus nuo visur: rankų, nugaros, pilvo.
Tai štai, tokia mano istorija, per 5 mėnesius, BE KANČIŲ, su sportu ir mityba (kartais nuklystant) pasiekiau tiek, kiek nesitikėjau pasiekti.
O formulė paprasta, norėti pačiam pasikeisti ir jaustis puikiai! Ačiū už viską! Ir sakiau ne kartą: „Jau kad prilipau prie tavęs, tai manęs neatsikratysi!”.
O po operacijos pasieksim rezultatus, kokių nesu turėjusi! Kaip sakoma, Show must go on!
Jau beveik metai, kaip sportuoju su Almina. Prieš tai mėgau „remti” sporto klubus (kaip iš anekdoto, kai blondinė pasakoja savo draugei, kaip apgavo taksistą - sumokėjo pinigus, bet nevažiavo), tai čia aš apgaudinėjau pati save, kai maniau, kad jei turiu sporto klubo abonementą, bet į jį neisiu, kilogramai kris patys ir vis tas „ai, rytoj”.
Kai parašiau Alminai, tada svėriau 66 kilogramus, tai turbūt mano didžiausias pasiektas svoris, kuris atsirado „netyčia” – vakarais po darbų pradėjus lepintis maistu, nes darbo metu nebūdavo laiko, nors ir dirbu maisto gamybos srityje. Skaudėjo nugarą, sąnarius ir jaučiau diskomfortą visą laiką.
Sulaukiau mitybos plano, buvo įdomu kas manęs laukia ir nekantravau kuo greičiau pradėti. Viską gavus, pirmas įspūdis – „Tai ką, reiks įprast prie rutinos.”. Prie maisto rutinos nebuvau pratusi, o sporto programa buvo visai kitokia, nei prieš tai turėtos 3 ar 4. Galvojau kaip dabar reikės sportuoti, gal imti asmenines treniruotes, tačiau pamačiau, kad prie kiekvieno pratimo buvo detalus aprašymas ir vaizdo įrašas, tereikėjo skirti tam laiko ir panagrinėti kaip kas, kad nuėjus į salę jausčiausi užtikrintai. O jei buvo kitaip, tai treneriai prieidavo padėti.
Sunkumai prasidėjo darbe. Kai pradėjau neštis savo maistą, sulaukdavau replikų: „blem, dirba prie maisto, bet nešasi savo maistą į darbą” arba pamenu rodžiau Alminos klientų pasikeitimus kolegei ir sakiau, kad ir aš turėsiu tokį užpakalį, o ji man atsakė „O tu žinai kiek čia reikia sportuot, žiūrėt ką valgai ir panašiai?”. Aišku, prasidėjo ir tokie klausimai, manau, daugelis tokių sulaukia, jei kažką darai kitaip: „O tai kam tau čia tai?”, „O kodėl tu taip valgai? Sergi?”, „O tai kiek čia taip dar valgysi?”, „Kiek sumokėjai už tokį planą?”, „Pfff, galėjai ir internete pati susirast, ir susidaryt planą.”, „O tai kai vištos nebevalgysi, sugrįš kilogramai?”, „O tai rimtai valgant ryžius ir vištieną nukris kilogramai?”, „Nu kokia vargšė, ir vėl grikiai.”.
Palaipsniui kilogramai krito, pradžioje labai greit, vėliau svoris išliko stabilus, bet jau po 3.5 mėnesio „pamečiau" 10 kilogramų. Aišku, visi tai pastebėjo ir sakydavo, va dabar jau gali atsipalaiduoti, juk numetei 10 kilogramų, tačiau nepasakyčiau, kad save labai buvau suspaudus į rėmus.
Žinoma, buvo labai sunku keltis ryte anksčiau, kad prieš darbą pasportuoti, o grįžus pasidaryti maisto visai dienai ir važiuoti į darbą. Daug dienų buvo lipimas iš komforto zonos, dienų, kai atrodo eini sportuot, nes reikia, lyg kažkas tave spaustų ir verstų.
Turėjau savo trenere Alminą, kuri net pasibaigus priežiūrai mane prižiūrėjo, tiek online rašė, tiek realiai palaikė, paspaudė sporto klube, neleido pasiduot, galbūt todėl nemečiau visko ir toliau judėjau į priekį po truputį, lėtesniu tempu, įvairesniu maistu. Nueidavau į grupines treniruotes, sportuodavau viena, kartais paimdavau asmenines treniruotes.
Vieną diena, gavau pasiūlymą iš Alminos: „damušam iki galo, pasikeitimą.”. Atrodo lyg antras kvėpavimas būtų atsiradęs, įpūtė pasitikėjimo savimi, nes jei kitas žmogus tiki tavimi, tai kodėl negali ir pats patikėti!
Pasispaudus, po mėnesio vėl pasimatė progresas, viskas pajudėjo, džiaugiausi ir tai vertė pasitempti, ir tokio rezultato šiai dienai nebūčiau turėjus jei ne Almina.💚
Ir dabar suprantu, kad ir kas įvyko per šiuos metus, tai nebuvo veltui, nes nebeliko skausmų ✔️, atsirado stipri valia✔️, užsispyrimas✔️, ištvermė✔️, pasikeitė charakteris ir įpročiai✔️, mintys✔️, (kurias pasirodo galima valdyti ir kontroliuoti).:))
Dėkoju Alminai už kantrybę ir palaikymą. Kam laukti rytojaus, jei gali pradėti šiandien 😉💪
Mano istorija tokia pat kaip ir daugumos, vaikščiojau į sporto klubus, sportavau, bet toks ten ir sportas būdavo, nei save paspausdavau, nei kažką ypatingo dariau. Aišku sportavau aš, kad ir svorio numesčiau, bet pagrindinis akcentas buvo sustiprinti nugarą, nes net pritūpimo nesugebėdavau padaryti. Viskas pasikeitė, kai dukra pasiūlė nueiti pas Alminą. Pradžioje, net tempimo pratimai buvo skausmingi, bet lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Esu begalo dėkinga trenerei Alminai, ji ne tik, atrado bendrą kalbą su manimi, bet puikiai žinojo ir žino kur mane paspausti.
Šiuo metu esu sustiprėjusi, pakeliu didelius svorius, padarau pritūpimus ir jaučiuos kaip energijos bomba. Mano nugara sustiprėjo, tad nebėra problemų panešioti anūkę ilgėliau!
Ir viskas Alminos dėka!